Keturi tankistai ir šuo 1 Sezonas

1962 metais Lenkijoje buvo paskelbtas jaunimui skirtos knygos kariuomenės tradicijų tema konkursas. Pulkininkas Janušas Pšimanovskis (Janusz Przymanowski) per vėlai sumanė jame dalyvauti. Teko diktuoti, kitaip nebūtų suspėjęs. Per 3 mėnesius sukūrė apysaką „Keturi tankistai ir šuo“. 1964 metais ji išspausdinta 10 tūkstančių egzempliorių tiražu, pakartotiniai leidimai buvo kelis kartus didesni.
Šešiolikmečio Janeko Koso nuotykiai atkreipė televizininkų dėmesį. Pulkininkas su žmona ėmė rašyti scenarijų, kurio siužetai nutolo nuo knygos. O pats filmas skiriasi ir nuo scenarijaus, nes geri aktoriai repetuodavo ir ieškodavo žodžių tol, kol dialogai imdavo skambėti gyvai, natūraliai.
Ar realūs nufilmuoti įvykiai? Dokumentiniu šio filmo tikrai nepavadinsi. Lenkų tankai apskritai nedalyvavo šturmuojant Berlyną, taigi negalėjo ten atsirasti ir šaunioji tankistų komanda… Tačiau po premjeros filmo kūrėjai gavo daug Antrojo pasaulinio karo veteranų laiškų, kuriuose jie pranešdavo atpažinę kai kurias savo biografijos detales, mūšių epizodus. Po karo buvo praėję vos 20 metų.
Iš viso sukurta 21 serija. Filmas per televiziją pradėtas rodyti 1966-aisiais. Vėlesnės serijos tuo metu dar buvo kuriamos, paskutinės nufilmuotos 1970 m.
„Keturi tankistai ir šuo“ nepretenduoja į oficialios karo kronikos statusą. Tankas su draugiška komanda lyg dirižablis pakilęs virš kraujo, politikos, ideologijos, o duoklę cenzūrai filmo kūrėjai papildė nemaža humoro, ironijos doze.
Filme buvo dvi gražios merginos – Lidka (aktorė Malgožata Niemirska) ir Marusia (aktorė Pola Raksa). Lenkijos vyrai pasidalijo į dvi stovyklas – vieni tapo sentimentalios, moteriškos blondinės Lidkos, kiti – inteligentiškos rudaplaukės (visai naujas moters įvaizdis lenkų kine) Marusios gerbėjais. Man labiau patiko Marusia! Panašiai vėliau vyrams teko dalytis ABBA merginas. O Janekas, be abejo, užkariavo visų moterų širdis. Buvo tikras didvyris, kaip pasakos herojus, dabar pasakytume – ir sekso simbolis.
To meto gražiausia Lenkijos moterimi vadinta Pola Raksa (gimė 1941 m. Baltarusijoje, Lydoje, po karo su šeima persikėlė į Lenkiją) studijavo ne tik aktorystės meną, bet ir polonistiką Vroclavo universitete. Po „Tankistų…“ dar kurį laiką vaidino teatre, šmėkštelėjo keliuose filmuose – ir dingo. Spaudoje buvo teigta, kad ji jau dešimtį metų domisi tik mada, kuria damoms puošnius drabužius. Su savo Janeku per 40 metų ji buvo susitikusi tik kartą – televizijos spektaklyje.
Kodėl tanko pavadinimas - RUDY? Tankas taip pavadintas rudaplaukės Marusios garbei. Numeris 102 atsirado atsitiktinai. Vienas filmuotų tankų tikrai buvo su numeriu 1020. Tačiau Vesterplatės didvyrių vardo pirmoji tankų brigada (I Brygada Pancerna im. Bohaterow Westerplatte), kurios kovas Antrajame pasauliniame kare stengtasi atspindėti filme, savo techniką žymėjo triženkliais kodais. Teko paskutinį nulį užtušuoti.
Knygos herojai važinėjo dviem tanko modeliais – senesniu T-34-76 (jį galima atpažinti iš trumpo vamzdžio ir mažo bokštelio) ir naujesniu T-34-85. Filme matome tik pastarąjį. Senųjų tankų jau sunku buvo rasti. Daugelis filmuotų tankų buvo pagaminti Lenkijoje 1951–1956 metais. 1989-aisiais Lenkijos kariuomenė nustojo eksploatuoti T-34-85. Beveik visus juos sulydė, tik keletas pateko į muziejus, memorialų vietas. Du tikri RUDY yra muziejuose Poznanėje ir prie Varšuvos.
Šį tanką turi aptarnauti 5 žmonių ekipažas, tad filme buvo „nekomplektas“. Tokias smulkmenas iki šiol mėgsta aptarinėti filmo gerbėjai.
Story follows the adventures of a tank crew and their T-34 tank in the 1st Polish Army during World War II.