Siela

Džo Gardneris – paprastas vyrukas: gyvena Niujorke ir dirba mokykloje, muzikos mokytoju. Tai nėra prasčiausias darbas, kokį Džo galėtų susigalvoti, bet toli gražu ir ne geriausias. Džo beprotiškai myli soul muziką, ir jo didžioji svajonė – groti scenoje, su kitais muzikantais. Kiekvieną laisvą minutę Džo praleidžia prie pianino arba perklausose muzikos klubuose. Vieną dieną jam pagaliau nusišypso sėkmė: savo grojimu Džo sužavi vieno džiazo klubo muzikantus ir jie pasiūlo groti kartu! Negalėdamas patikėti savo laime, Džo tarsi ant sparnų skrenda per miestą, užsižiopso ir... įkrenta į atvirą kanalizacijos šulinį. Atsipeikėjęs Džo niekaip negali suprasti, kur atsidūrė: aplink nėra absoliučiai nieko, kas primintų įprastas Niujorko gatves. Kas dar keisčiau – vyrukas ir pats nelabai panašus į save: neįprastai melsvas ir švelniai permatomas. O didžiausias šokas pianistą ištinka, sutikus į save panašią permatomą būtybę, kuri jam paaiškina, kad Džo dabar – nebe Džo, o tik jo siela. Nuolat bambanti naujoji jo pažįstama keistu vardu Dvidešimt du, papasakoja vyrukui šio pasaulio taisykles: visos čia patekusios sielos turi mokytis atskleisti geriausias savo savybes ir pasiruošti gyvenimui žemėje. Taigi, Džo siela dabar turės rimto darbelio, kad, sugrįžusi į žemę, pagaliau galėtų įgyvendinti savo didžiąją svajonę.