Gosford Parkas

1932 m. apniukusi lapkričio diena. Į sero Viljamo Mak Kordalo dvarą Gosford Parke susirenka grietinėlė. Svečiai pasirengę mėgautis prabanga, puikiais valgiais bei kitiems malonumams. Tačiau svečius išgąsdina nusikaltimas: šeimininkas randamas nebegyvas. Gudri, gal net per daug gudri Roberto Altmano keliasluoksnė konspiracija – puikus filmas vyresniems žiūrovams. Metų metais garsėjęs savitu, “stebėkite kaip viskas susiję” stiliumi, Altmanas nieko neišradinėja ir naudodamas galybę klasikinio kino klišių, kurpia sau įprasto tempo ir kompleksuotumo istoriją, kuri, tačiau, tėra tik muilo burbulas. Kaip juokavo britų kritikai, juostoje nusifilmavo visi aktoriai, kada nors gavę D.Britanijos pasą. Ir iš tiesų – pagrindinių aktorių čia per dešimtį. Visi jie susirenka į senovišką anglišką užmiesčio vilą pašaudyti fazanų. Ponai ir jų tarnai. Čia ir yra didysis filmo pasiekimas – išmoningai perteikti aukštuomenės ir patarnautojų santykiai, pirmas ir antras gyvenimo aukštai. Centrinė figūra – Williamas McCordle (Michaelis Gambonas), namo savininkas ir šiaip pasiturintis žmogus, kurio turtai rūpi visiems, išskyrus jį. Klausimas, kurį iškelia Altmanas – kiek toli gali nueiti kiekvienas jų. Atsakymas – trečiojoje epo valandoje.